Kas mano versle turėtų užpildyti kliento tvarumo klausimyną

Praktika: nėra teisinio pareigybės, tačiau yra faktinis šaltinis

Nėra įstatymo, kuris būtų nustatęs, kas turi užpildyti kliento darnumo klausimyną. Tai skiriasi nuo, pavyzdžiui, dešimties priemonių, nurodytų NIS2 direktyvos 21 straipsnio 2 dalyje, kur vadovai turi savą atsakomybę. Darnumo klausimyne — nesvarbu, ar jis yra atskiras, ar grindžiamas EFRAG VSME standarto baziniu moduliu — klientas pats nusprendžia, kaip vidujai paskirstyti procesą. Praktikoje jis priklauso nuo to, kas duomenis jau valdo: žmogiškieji ištekliai — darbuotojų skaičius, finansai — pajamų skaičiai, patogumo vadyba — energijos suvartojimas, o kartais kokybės vadybininkas — sertifikatai ir politika.

Dažniau painiavos sukelia ne tai, kas paspaudžia mygtuką, o kas teikia pagrindinius faktus. Kažkas, kuris kiek darbuotojų turi įmonė turi užpildyti, reikalingi kiti šaltinio duomenys nei tas, kuris turi patvirtinti, ar įmonė naudoja dirbtinio intelekto sistemas savo paslaugų teikimojetai yra tiesa. Būtent dėl to grandinės byloje pagal temą yra savininkas: ne vienas žmogus viską užpildo, bet kiekvieną klausimą atsako tas, kuris žino faktą. Pats klausimynas tada formaliai pateikiamas per vieną paskyrą, paprastai tas, kuris valdo kliento portalą — tačiau turinis gaunamas iš kelių vietų jūsų įmonėje.

Iš kur tai seka: CSRD nustato ataskaitų teikimą, o ne pareigybę

Direktyva (ES) 2022/2464, CSRD, nustato tam tikras didelės įmones atlikti darnumo ataskaitą, tačiau nenustato, kas tiekėjoje užpildo iš to išplaukiantį klausimyną. EFRAG VSME bazinis modulis, skirtas nebiržoje kotirtuotiems smulkiems ir vidutiniams verslininkams, kurie kaip tiekėjai gauna tokius klausimus, aprašo, kokie duomenys reikalingi — taip pat nenustato, kas juos vidujai renka. Kaip tai organizuoti, yra paties verslo vadybininko pasirinkimas, kaip jis pats nusprendžia, kas vidujai žino, kuris veiklos vieta ar kuris sektorius yra aktuali.